- išrėčiuoti
- išrėčiúoti tr. Sv, Svn išsijoti per rėtį: Kad išsiauti gražiai, išrėčiúoji, tai sėmenys kai perlas Užp. Kūkalius išrėčiúoja Dgč. Kol išrėčiavaũ sietą, tai ir pervidas žusopo Rod. \ rėčiuoti; išrėčiuoti; nurėčiuoti; parėčiuoti; surėčiuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.